Profesionalių krepšininkų funkcinės ir fizinės būklės ryšys su patirtomis traumomis

Šileikytė, Simona

Dspace pagrindinis
→
Studentų baigiamieji darbai - Studijų programos
→
kineziterapija
→
Peržiūrėti elementą

dc.contributor.author	Šileikytė, Simona
dc.date.accessioned	2021-08-20T06:30:21Z
dc.date.available	2021-08-20T06:30:21Z
dc.date.issued	2021-07-20
dc.identifier.uri	http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/5269
dc.description	Background: Basketball is considered to be one of the most dangerous teambased games, due to players suffering numerous count of traumas (Taylor and etc., 2015). Most often causes of foot, ankle, knees, back and hands trauma, occure due to repeated specific movements or actions (Henry and etc., 1982) The most relevant internals in playing basketball are muscle strength, physical endurance, agility, flexibilty, speed and high physical fitness (Bird, Markwick, 2016). 40 percent of all injuries occur during training and about 20 percent non-contact injuries occur during the game. (Chimera and etc., 2015). It is necessary to assess the physical and functional characteristics of athletes to reduce the risk of injury. This research aims to determine the relationships between physical, functional abilities and trauma in professional basketball players. Problem of the study: What relationships are between physical, functional abilities and trauma in professional basketball players. Objective of study: Relationships between physical, functional abilities and trauma in professional basketball players. Aim of the study: To determine relationships between physical, functional abilities and trauma in professional basketball players. Goals of the study: 1) To evaluate professional basketball players functional abilities. 2) To evaluate professional basketball players's physical abilities. 3) To determine relationships between physical, functional abilities and trauma in professional basketball players. Methods and subjects: In this research participated professional men's basketball club "Dzūkija", main team players, aged 22-38 (avg 27,45 ± 4,967), 11 players. Examination was performed in a single meeting. During that time a survey was conducted, performed a balance evaluation, functional movement screen test FMS™, physical condition evaluation by isometric exercises tests, such as McGill side bridge test, McGill flexor test , McGill extensor test, used a goniometer to measure range of active motion of a joint. Results: In the evaluation of functional movements, the average score of the athletes with trauma was 16,67 ± 2,25 out of a possible 21, the average score of the athletes without trauma was 17,20 ± 2,49 points. When examining the results of the rank correlation, no statistical significance was observed - a weak correlation (r = 0,118, p = 0,731). After evaluating the results of the modified star deviation test, no statistically significant correlation was found between athletes who experienced injuries and those who did not. A weak negative correlation was obtained by moving backwards with left leg (r = -0,318, p = 0,340) and with right (r = -0,434, p = 0,182). A weak negative correlation (r = -0,347, p = 0,295) was obtained with the medial movement of the left foot, as well as the right (r = -0,376, p = 0,254). The movement in the lateral direction with the right leg resulted in an independent relationship r = 0 (p = 1), and the left leg relationship was weak (r = 0,029, p = 0,933). Statistical significance of McGill static muscle endurance tests did not show statistical significance, static abdominal muscle endurance test correlation was weak negative (r = -0,231, p = 0,494), isometric back muscle endurance test correlation was weak negative (r = -0,376, p = 0,254). McGill side bridge test right side correlation weak negative (r = -0,115, p = 0,735), left side weak correlation (r = 0,058, p = 0,866).	en_US
dc.description.abstract	Temos aktualumas. Krepšinis laikomas viena pavojingiausių komandinių sporto šakų, dėl patiriamų traumų skaičiaus (Taylor ir kt., 2015). Dažniausiai dėl pasikartojančių specifinių judesių patiriamos pėdos, kulkšnies, kelio, nugaros, plaštakos traumos (Henry ir kt., 1982). Žaidžiant krepšinį labai svarbu raumenų jėga, ištvermė, judrumas, lankstumas, greitis bei bendras fizinis pasirengimas (Bird, Markwick, 2016). Treniruočių metu patiriama 40 proc. visų traumų, o nekontaktinių traumų žaidimo metu patiriama apie 20 proc. (Chimera ir kt., 2015). Norint sumažinti traumų tikimybę būtina įvertinti sportininkų fizines ir funkcines savybes. Šiuo tyrimu siekiama nustatyti, kokį ryšį turi patirtos profesionalių sportininkų traumos su jų fizine ir funkcine būkle. Tyrimo problema. Koks profesionalių krepšininkų funkcinės ir fizinės būklės ryšys su patirtomis traumomis? Tyrimo objektas. Krepšininkų fizinės ir funkcinės būklės ryšys su patirtomis traumomis. Tyrimo tikslas. Nustatyti profesionalių krepšininkų funkcinės ir fizinės būklės ryšį su patirtomis traumomis. Tyrimo uždaviniai: 1) Įvertinti profesionalių krepšininkų patirtas traumas. 2) Įvertinti profesionalių krepšininkų fizinę ir funkcinę būklę. 3) Nustatyti profesionalių krepšininkų funkcinės ir fizinės būklės ryšį su patirtomis traumomis. Tyrimo metodika ir tiriamieji. Tyrime dalyvavo profesionalaus vyrų krepšinio klubo „Dzūkija“ pagrindinės komandos žaidėjai, amžius nuo 22-38 metų (vid. 27,45 ± 4,967), 11 žaidėjų. Ištyrimas buvo atliktas vieno susitikimo metu. Buvo vykdyta apklausa, atliktas pusiausvyros vertinimas, funkcinių judesių vertinimas funkcinių judesių vertinimo testu, fizinės būklės vertinimas izometriniu šoninių liemens raumenų, statiniu pilvo raumenų, bei izometriniu nugaros raumenų testais. Atlikti aktyvių lenkimo/tiesimo amplitudžių matavimai goniometru. Rezultatai. Funkcinių judesių vertinime traumas patyrusių sportininkų surinktų balų vidurkis buvo 16,67 ± 2,25 iš galimo 21, traumų nepatyrusių sportininkų balų vidurkis – 17,20 ± 2,49 balai. Nagrinėjant ranginės koreliacijos rezultatus, statistinis reikšmingumas nepastebėtas – silpna koreliacija (r = 0,118, p=0,731). Įvertinus modifikuoto žvaigždės nuokrypio testo rezultatus, statistiškai reikšmingas koreliacinis ryšys tarp patyrusių traumas ir nepatyrusių traumų nerastas. Silpna neigiama koreliacija gauta atliekant siekimo kryptimi atgal kaire koja (r = -0,318, p=0,340) ir dešine (r = -0,434, p=0,182). Kryptimi į vidų kaire koja gautas silpnas neigiamas ryšys (r = -0,347, p=0,295), taip pat, kaip ir dešine (r = -0,376, p=0,254). Žengimo kryptimi į išorę dešine koja gautas nepriklausomas ryšys r = 0 (p=1),o kaire koja ryšys silpnas (r = 0,029, p=0,933). Nagrinėjant McGill statinės raumenų ištvermės testų ranginės koreliacijos rezultatus, statistinis reikšmingumas nebuvo pastebėtas, statinio pilvo raumenų ištvermės testo koreliacija silpna neigiama (r = -0,231, p=0,494), izometrinio nugaros raumenų ištvermės testo ryšys su traumomis silpnas neigiamas (r = -0,376, p=0,254). Statinio šoninių liemens raumenų testo dešinės pusės koreliacija silpna neigiama (r = -0,115, p=0,735), kairės pusės silpna (r = 0,058, p=0,866).	en_US
dc.language.iso	other	en_US
dc.subject	Krepšinis, traumos, funkcinė būklė, fizinė būklė.	en_US
dc.title	Profesionalių krepšininkų funkcinės ir fizinės būklės ryšys su patirtomis traumomis	en_US
dc.title.alternative	Relationships Between Physical, Functional Abilities and Trauma in Professional Basketball Players	en_US
dc.type	Other	en_US