Slaugytojo edukacinė veikla žindant naujagimį: moterų patirtys

Abstract

Darbo aktualumas. PSO pabrėžia žindymo svarbą pirmaisiais 6 kūdikio gyvenimo mėnesiais ir pirmaisiais dvejais metais, toliau maitinant krūtimi, kūdikio mitybą papildant kitu maistu. Žindymas prisideda prie imuninės sistemos susiformavimo, motorinės sistemos vystymosi, emocinės ir psichologinės būsenos, palankesnės pogimdyminės motinos būsenos. Šiuolaikiniame pasaulyje gausu natūralaus kūdikių žindymo alternatyvų, kurios neretai užgožia žindymo svarbą ir naudą kūdikiams. Norint skatinti moteris žindyti, labai svarbus medicinos personalo, šiuo atveju slaugytojo, įsitraukimas ir edukacinė veikla, nes slaugytojas yra asmuo, galintis suteikti daugiausiai moksliškai patvirtintų žinių apie žindymo naudą ir įtaką tiek kūdikio, tiek motinos sveikatai. Darbo tikslas: atskleisti moterų patirtis apie slaugytojo edukacinę veiklą žindant naujagimį. Darbo uždaviniai: 1. Aprašyti žindymo svarbą moters ir kūdikio sveikatai bei slaugytojo vaidmenį skatinant moteris žindyti; 2. Atskleisti moterų patirtis apie slaugytojo veiklą skatinant moteris žindyti ir informacijos suteikimą apie žindymo svarbą moters ir kūdikio sveikatai; 3. Atskleisti moterų žinias apie žindymą ir problemas su kuriomis susidūrė maitinant kūdikį. Tyrimo metodika ir kontingentas. Dėl šio empirinio tyrimo specifikos buvo tikslinga naudoti kokybinį tyrimo metodą – interviu. Tyrime dalyvavo 18 moterų nuo 22 iki 44 metų amžiaus, kurios gimdė ne vėliau kaip prieš vienerius metus. Rezultatai ir įžvalgos. 1. Žindymas teigiamai veikia moters organizmą po gimdymo, padeda greičiau susitraukti gimdai, mažina pogimdyminį kraujavimą, padeda išvengti įvairių ligų. Žindymas – natūralus maitinimo būdas, suteikiantis naujagimiams ir kūdikiams optimaliąją mitybos, imuninę bei emocinę naudą, kuri būtina vaiko augimui bei vystymuisi. Slaugytoja skatinant moteris žindyti, turi informuoti apie žindymo privalumus moters ir kūdikio sveikatai, galimomis problemomis ir jų sprendimo būdais. Mokyti, kaip taisyklingai žindyti naujagimį, parodyti kūdikio maitinimo padėtis ir pieno nutraukimo būdus. 2. Nustatyta, kad dauguma tyrimo dalyvių informacijos iš slaugytojų apie žindymo privalumus negavo. Vertinant slaugytojų edukacinę veiklą, tyrimas atskleidė, kad žindančios moterys iš slaugytojų gavo nepakankamai informacijos apie galimas žindymo padėtis, kūdikio pridėjimą prie krūties, dažno žindymo svarbą. Nors dalis tyrimo dalyvių iš slaugytojų gavo informacijos apie maitinimo svarbą motinos sveikatai, krūtų priežiūrą, laktaciją, spenelio apsaugą žindymo laikotarpiu, taisyklingą krūties įdavimą kūdikiui, žindymo trukmę ir pagalbą kūdikiui atsirūgstant, tačiau informantės šią informaciją įvertino kaip nepakankamą. 3. Tyrimu atskleista, kad dauguma tyrimo dalyvių turėjo žinių apie žindymo naudą, žindymo padėtis, informacijos ieškojo internete ir mokslinėse publikacijose. Problemos, su kuriomis susidūrė informantės maitinant kūdikį – įdubę, pažeisti speneliai, pieno trūkumas, laktostazė su karščiavimu, hiperlaktacija.