Apšvitos dozės gaunamos mobiliaisiais skaitmeniniais rentgeno aparatais

Abstract

Temos aktualumas: Radiologija yra nuolat besivystanti ir pilna naujovių medicinos diagnostikos rūšis. Lietuvoje vartojamas terminas „radiologija“ apima bene visas diagnostinių tyrimų sritis, kuriose naudojama spindulinė energija. Remiantis statistine informacija ¾ klinikinių ligų diagnozių yra nustatomos vadovaujantis atliktų radiologinių tyrimų rezultatais, o ¼ diagnozių yra tiesiogiai vertinamos būtent pagal radiologijos mokslo atliktą procedūrą. Bene svarbiausias radiologinis tyrimo būdas – rentgenografija (Basevičius ir kt., 2012). Didėjant tyrimų skaičiui ir atsirandant vis išmanesnėms technologijoms, svarbu tinkamai jomis naudotis, tačiau ne visada radiologijos technologai pasirenka būtent optimaliausius parametrus, kurie darytų mažiausią žalą bei didžiausią naudą pacientui. Tyrimo problema: Ar pacientų apšvitos dozės kiekiai gaunami skaitmeniniu mobiliu rentgeno aparatu yra optimalūs? Tyrimo objektas: Paciento apšvitos dozės kiekiai gaunami skaitmeniniais mobiliais rentgeno aparatais. Tyrimo tikslas: Įvertinti pacientų apšvitą gaunamą su mobiliaisiais skaitmeniniais rentgeno aparatais. Tyrimo uždaviniai: 1. Aprašyti rentgenografijos ypatumus, pagrindinių aparatų principus. 2. Nustatyti detektoriaus gaunamą apšvitą skaitmeniniu mobiliu rentgeno aparatu. 3. Įvertinti ar mobiliaisiais skaitmeniniais rentgeno aparatais gaunama pacientų apšvita yra optimali. Tyrimo metodai: Pasirinktas kiekybinis tyrimas. Jis atliktas renkant Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų, radiologijos klinikos duomenų bazės duomenis. Tyrimo metu pasirinkta analizuoti General Electric Optima XR240AM atliktų rentgenogramų duomenis. Registruoti šie parametrai: lytis, įtampa (kV), srovės stiprio ir ekspozicijos trukmės sandauga (mAs), dozės ir ploto sandaugos vertė (dGy×cm2), apšvitos indeksas, apšvitos nuokrypio indeksas ir paciento dydžio parinktis protokole. Išvados: 1. Rentgenografijos tyrimų panaudojimas yra platus. Tam naudojami stacionarūs ir mobilieji rentgeno aparatai, kurių pagalba gaunami tiriamosios srities dvimačiai vaizdai. Nors ir atliekantys tą pačią funkciją rentgeno aparatai tarpusavyje turi pagrindinį skirtumą – AEV sistemą, kuri mažina žmogiškosios klaidos faktorių renkantis tyrimo ekspozicijos parametrus, šios sistemos neturi mobilieji rentgeno aparatai. 2. Įvertinus kokią apšvitą, skaitmeniniu mobiliu rentgeno apartu atliekamo tyrimo metu, gauna detektorius gautas bendras keturiolikos radiologijos technologų apšvitos indekso vidurkis – 372,13. 3. Gautus rezultatus palyginus su rekomenduojamais LR įstatymo ir gamintojo instrukcijų duomenimis, technologai ne visada renkasi optimaliausius parametrus. Ir 1/5 visų tyrimų buvo atlikti su netinkamais parametrais.