DSpace talpykla
Patiriamas stresas koronaviruso COVID-19 pandemijos metu: greitosios medicinos pagalbos darbuotojų požiūriu
- Dspace pagrindinis
- →
- Studentų baigiamieji darbai - Studijų programos
- →
- bendrosios praktikos slauga
- →
- Peržiūrėti elementą
JavaScript is disabled for your browser. Some features of this site may not work without it.
| dc.contributor.author | Globytė, Monika | |
| dc.date.accessioned | 2021-02-23T19:37:57Z | |
| dc.date.available | 2021-02-23T19:37:57Z | |
| dc.date.issued | 2021 | |
| dc.identifier.uri | http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/4327 | |
| dc.description | Relevance of the topic. A person’s daily life is full of stress and tension, often the current age is called the era of stress. The impact of stress in professional activities is becoming one of the most relevant topics. One of these professional activities includes ambulance physicians (Larsson et al., 2016; Laima et al., 2015; Aw et al., 2012). Recent stress during a coronavirus pandemic is one of the most sensitive and pressing issues. Ambulances are currently working in particularly difficult conditions, facing non-standard situations on a daily basis, receiving a wide range of new information, changing working conditions and increased workloads. Therefore, the aim of this work is to assess the stress experienced during a coronavirus COVID-19 pandemic from the perspective of ambulance personnel. The aim of the study - to evaluate the stress experienced during a pandemic from the point of view of ambulance staff. The problem of the research - what is the stress experienced during a coronavirus COVID-19 pandemic from the perspective of ambulance personnel? The object of the research - experiencing stress during a coronavirus COVID-19 pandemic from the perspective of ambulance personnel. The objectives: 1. To define the concept of stress and its factors in a theoretical aspect; 2. To assess the stress experienced by ambulance workers during the coronavirus COVID19 pandemic; 3. To compare the stress experienced of small town X and city Y during a coronavirus pandemic from the point of view of ambulance personnel. Research methodology: 1. Analysis of scientific literature; 2. Questionnaire survey; 3. Descriptive statistical analysis. Subjects. The research was conducted at ambulance stations in town X and city Y. During the quantitative research, employees of town X and city Y ambulance stations were interviewed using an anonymous questionnaire. 10 Research results. After reviewing the scientific literature and analyzing the definitions of stress provided by different authors, we could describe stress as follows: stress is the body's response to various unpleasant emotional experiences - the body's response to changes that require response, regulation of physical, psychological and emotional adjustment. Assessing the stress experienced during the coronavirus COVID-19 pandemic, it was found that the increase in stress at work was usually caused by the unsafe work environment at calls, long-term presence with personal protective equipment, changed work specifics, work organizational aspects. The level of stress was increased by fear of infecting the family, friends and oneself with the virus, an increase in the number of patients and future physical isolation after contact with a (potentially infected) patient with coronavirus. According to the study, the longer the work experience of employees, the more they are afraid of being infected with coronavirus. There was increased emotional tension, mood swings, and impaired concentration. The stress experienced at work affected the physical and mental health of employees, decreased motivation to work, and reduced the quality of work. A comparison of the stress experienced by ambulance workers in town X and city Y during the coronavirus COVID-19 pandemic revealed that stress increased by significantly more for ambulance workers in city Y than in town X. More than half of the staff in Y's city facility were affected by the following criteria: increased number of patients, insufficient information on the consequences of long-term contact with infected patients. Employees of town X singled out the fear of infecting their family, friends and themselves. Long-term presence with personal protective equipment increased the stress of employees in city Y institution than for employees of town X institution, for whom the organizational aspects of work increased the stress. Statistically significantly more often, more than a third of employees in city Y institution experience fatigue, weakness, mood swings than employees in town X institution, more than half of whom experience emotional stress. Ambulance staff in town X were found to feel more stressed in the spring, while staff in city Y were more likely to experience increased stress levels in the autumn. To compare these institutions these differences are statistically significant. | en_US |
| dc.description.abstract | Temos aktualumas. Žmogaus kasdienis gyvenimas kupinas streso ir įtampos, dažnai dabartinis amžius vadinamas streso era. Patiriamo streso poveikis profesinėse veiklose tampa viena iš aktualiausių nagrinėjamų temų. Vienai iš šių profesinių veiklų priskiriami greitosios medicinos pagalbos medikai (Larsson et al., 2016; Laima ir kt., 2015; Aw et al., 2012). Pastaruoju metu sukeliamas stresas koronaviruso pandemijos metu yra viena iš opiausių ir aktualiausių problemų. Greitosios medicinos pagalbos medikai šiuo metu dirba ypač sudėtingomis sąlygomis, kasdien susidurdami su nestandartinėmis situacijomis, gaudami daug įvairios, naujos informacijos, pasikeitusiomis darbo sąlygomis, padidėjusiu darbo krūviu. Todėl šiuo darbo tikslu siekiama įvertinti patiriamą stresą koronaviruso COVID-19 pandemijos metu, greitosios medicinos pagalbos darbuotojų požiūriu. Darbo tikslas – Įvertinti patiriamą stresą koronaviruso COVID-19 pandemijos metu, greitosios medicinos pagalbos darbuotojų požiūriu. Tyrimo problema. Koks yra patiriamas stresas koronaviruso COVID-19 pandemijos metu, greitosios medicinos pagalbos darbuotojų požiūriu? Tyrimo objektas – Patiriamas stresas koronaviruso COVID-19 pandemijos metu, greitosios medicinos pagalbos darbuotojų požiūriu. Tyrimo uždaviniai: 1. Apibrėžti streso sąvoką ir jo veiksnius teoriniu aspektu; 2. Įvertinti greitosios medicinos pagalbos darbuotojų patiriamą stresą koronaviruso COVID- 19 pandemijos metu; 3. Palyginti X mažojo ir Y didžiojo miestų greitosios medicinos pagalbos darbuotojų patiriamą stresą koronaviruso COVID-19 pandemijos metu. Tyrimo metodika: 1. Mokslinės literatūros analizė. 2. Anketinė apklausa. 3. Aprašomoji statistinė analizė. 8 Tiriamieji. Tyrimas buvo vykdomas X mažojo miesto ir Y didžiojo miesto greitosios medicinos pagalbos stotyse. Kiekybinio tyrimo metu, taikant anoniminę anketinę apklausą, apklausti X mažojo miesto ir Y didžiojo greitosios medicinos pagalbos stočių darbuotojai. Tyrimo rezultatai. Apžvelgus mokslinę literatūrą ir išanalizavus skirtingų autorių pateikiamus streso apibrėžimus, galėtume apibūdinti stresą taip: Stresas yra organizmo atsakas į įvairius nemalonius emocinius patyrimus – tai kūno reakcija į pokyčius, kuriems reikia atsako, reguliavimo ir (arba) fizinio, psichologinio ir (ar) emocinio prisitaikymo. Įvertinus patiriamą stresą koronaviruso COVID-19 pandemijos metu nustatyta, kad greitosios medicinos pagalbos darbuotojams dažniausiai paskatino padidėti stresui darbe: nesaugi darbo aplinka iškvietimuose, ilgalaikis buvimas su asmens apsaugos priemonėmis, pasikeitusi darbo specifika, darbo organizaciniai aspektai. Streso lygį padidino: baimė užkrėsti virusu šeimą, draugus bei užsikrėsti pačiam, padidėjęs pacientų skaičius ir būsima fizinė izoliacija po kontakto su koronavirusu sergančiu (galimai užsikrėtusiu) pacientu. Remiantis atliktu tyrimu nustatyta, kad kuo darbuotojų darbo stažas didesnis, tuo jie labiau bijo užsikrėsti koronavirusu. Atsirado padidėjusi emocinė įtampa, nuotaikos svyravimai, sutrikusi dėmesio koncentracija. Patiriamas stresas darbe paveikė darbuotojų fizinę ir psichinę sveikatą, sumažėjo motyvacija dirbti, suprastėjo darbo kokybė. Palyginus X mažojo ir Y didžiojo miestų greitosios medicinos pagalbos darbuotojų patiriamą stresą koronaviruso COVID-19 pandemijos metu nustatyta: Y didžiojo miesto greitosios medicinos pagalbos darbuotojams stresas padidėjo žymiai daugiau negu X mažojo miesto darbuotojams. Daugiau nei pusei Y didžiojo miesto įstaigos darbuotojų patiriamą stresą sukėlė šie kriterijai: padidėjęs pacientų skaičius, nepakankama informacija apie ilgalaikio sąlyčio su infekuotaisiais pacientais pasekmės. X mažojo miesto darbuotojai išskyrė baimę užkrėsti virusu savo šeimą, draugus bei užsikrėsti pačiam. Y didžiojo miesto įstaigos darbuotojams stresą padidino ilgalaikis buvimas su asmens apsaugos priemonėmis negu X mažojo miesto įstaigos darbuotojams, kuriems stresą padidino darbo organizaciniai aspektai. Statistiškai reikšmingai dažniau, daugiau nei trečdalis Y didžiojo miesto įstaigos darbuotojų patiria nuovargį, silpnumą, nuotaikos svyravimus negu X mažojo miesto įstaigos darbuotojai, kurių daugiau nei pusė dažniau patiria emocinę įtampą. Nustatyta, jog X mažojo miesto greitosios medicinos pagalbos darbuotojai jautė didesnį stresą pavasario metu, o Y didžiojo miesto darbuotojai dažniau padidėjusį streso lygį jautė rudenį. Lyginant šias įstaigas, tai yra statistiškai reikšmingi skirtumai. | en_US |
| dc.language.iso | other | en_US |
| dc.subject | stresas, COVID-19 pandemija, greitosios medicinos pagalbos darbuotojai | en_US |
| dc.title | Patiriamas stresas koronaviruso COVID-19 pandemijos metu: greitosios medicinos pagalbos darbuotojų požiūriu | en_US |
| dc.title.alternative | Experiencing Stress during a Coronavirus COVID-19 Pandemic: the Perspective of an Ambulance Worker | en_US |
| dc.type | Other | en_US |
