Socioekonominių veiksnių ir burnos sveikatos sąsajos gyventojų požiūriu

Skvarnavičiūtė, Ieva

Dspace pagrindinis
→
Studentų baigiamieji darbai - Studijų programos
→
burnos higiena
→
Peržiūrėti elementą

dc.contributor.author	Skvarnavičiūtė, Ieva
dc.date.accessioned	2020-08-25T08:50:44Z
dc.date.available	2020-08-25T08:50:44Z
dc.date.issued	2020-06-22
dc.identifier.uri	http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/3851
dc.description	Analysis relevance and object goal. From 1993 literature, author Locker, highlighted close connection between inhabitants social and economic status as well as person organism health, including oral health condition. This topic remains crucial up to these days, due to constant changes of society life type, changing inhabitants social and economic status. Concluded scientific research proofs, that social and economic factors form human life condition, shows current social and economic person's situation as well as allows and forbids specific needs fulfilment. This analysis is relevant in constantly changing society, due to always changing inhabitants point of view to oral health and available social and economic society resources, that is why during analysis one of the goals was to understand social economic factors and inhabitants standpoint in oral heath connection in these days society. Analysis problem - what are the connections between social economic factors and inhabitants point of view to oral health? Analysis object - social economic factors and standpoint in oral health connection from inhabitants point of view. The aim of the analysis - to identify the links between social economic factors and attitudes towards oral health from a population perspective. Analysis tasks: 1. Find social economic factors influence to inhabitants oral health. 2. Theoretically proof periodontal disease etiological factors and oral health threats 3. Highlight oral hygiene importance for oral health. 4. Reveal social economic factors and inhabitant standpoint in oral health connections based on gender, age, education and social employment, income as well as residence. Analysis methods. For research was used scientific literature (Lithuanian and foreign languages), also questionnaire form was created, as well as finished statistic data calculation analysis. In order to discover social economic factors and point of view to oral health connection from inhabitants standpoint, quantitative research method was selected - questionnaire form. Due to current Covid - 19 pandemic situation, questionnaire was done using Google Forms application in the internet. Questionnaire contain 16 selective questions from given answers and 1 free text answer question. Collected data was systematized using MS Excel 2016 Windows application. Analysis methodology and research. Published analysis questionnaire form was filled by 134 participants with age from 18 and above. Participants were selected by non-probability commemorative random sample. Main thesis structure. First part of thesis includes scientific literature analysis about social economic factors influence on inhabitants oral health. Theoretically investigated periodontal disease etiology and oral health threat as well as highlighted oral hygiene importance in order to maintain healthy oral tissues condition. Second part of analysis consist of research methodology and methodic, in order to introduce to course of research. Moreover, there is provided demographic data of research questionnaire participants and introduced during analysis collected and systemized data, to disclose social economic factors and the point of view to oral health connection from inhabitants point of view. Main empirical research results. Based of during research collected data it was determined that according to social economic factor - gender, woman are more likely to encounter caries, while man - periodontal tissues diseases. Own oral health situation woman rate better than man and females are more likely to visit oral care specialists comparing to the mans participated in the questionnaire. This means that gender can be closely related to the point of view to oral health. According to age differences it was determined, that older questionnaire participants (age of 56 and older) can encounter teeth pain, as well as gum consistency changes more likely than younger research participants (age of 18 to 56 years), it is also important to mention that they value their oral health with the lowest scores compared to the younger ones, but in most of the cases these participants pay more attention to oral hygiene products. According to inhabitants education level, it was discovered, that the higher education having inhabitants (higher non-university, higher university) pays more attention to oral hygiene products, as well as evaluate their oral health. From social employment view, there are no strong connection between standpoint in oral health and social employment. According to monthly inhabitants income, it was identified that questionnaire participants with higher monthly income are more likely to visit oral health care specialists, they also have better evaluation of their oral health state and have more knowledge about personal oral hygiene. According to social economic factor - residency, it was identified that country-side living inhabitants are more often to encounter teeth pain, they also pay less attention to personal oral hygiene skills upgrading as well as evaluating their current oral health with lover scores compared to the inhabitants living in the city.	en_US
dc.description.abstract	Tyrimo aktualumas ir darbo tikslas. Nuo 1993 metų literatūros autorius Locker, pabrėžia glaudų ryšį tarp gyventojų socialinio ir ekonominio statuso bei asmens organizmo sveikatos, įskaitant ir burnos sveikatos būklę. Ši tema išlieka aktuali iki šių dienų, dėl nuolatos besikeičiančio visuomenės gyvenimo būdo, kintančio gyventojų socialinio ir ekonominio statuso. Atlikti moksliniai tyrimai grindžia faktą, kad socialiniai ir ekonominiai veiksniai formuoja žmogaus gyvenimo sąlygas, atspindi esamą socialinę ir ekonominę asmens situaciją bei leidžia arba riboja tam tikrų poreikių tenkinimą. Šis tyrimas aktualus besikeičiančioje visuomenėje, dėl nuolatos kintančio gyventojų požiūrio į burnos sveikatą ir turimų socialinių ir ekonominių visuomenės išteklių, todėl atliekant tyrimą buvo siekiama išsiaiškinti socioekonominių veiksnių ir gyventojų požiūrio į burnos sveikatą sąsajas šiuometinėje visuomenėje. Tyrimo problema - kokios yra sąsajos tarp socioekonominių veiksnių ir gyventojų požiūrio į burnos sveikatą? Tyrimo objektas - socioekonominių veiksnių ir gyventojų požiūrio į burnos sveikatą sąsajos. Tyrimo tikslas - nustatyti socioekonominių veiksnių ir požiūrio į burnos sveikatą sąsajas gyventojų požiūriu. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti socioekonominių veiksnių įtaką gyventojų burnos sveikatai. 2. Teoriškai pagrįsti periodonto ligų etiologinius veiksnius ir grėsmę burnos sveikatai 3. Apibrėžti burnos higienos svarbą burnos sveikatai. 4. Atskleisti socioekonominių veiksnių ir gyventojų požiūrio į burnos sveikatą sąsajas priklausomai nuo lyties, amžiaus, išsilavinimo ir socialinio užimtumo, pajamų bei gyvenamosios vietos. Tyrimo metodai. Šio tyrimo atlikimui buvo naudojama mokslinės literatūros analizė (lietuvių ir užsienio kalbomis), sudaryta anketinė apklausa bei atlikta statistinių skaičiavimų duomenų analizė. Siekiant atskleisti socioekonominių veiksnių ir požiūrio į burnos sveikatą sąsajas gyventojų požiūriu, pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas – anketinė apklausa. Dėl susidariusios Covid – 19 pandemijos situacijos, apklausa buvo vykdoma internetu, naudojant GoogleForms aplikaciją. Apklausą sudarė 16 uždarojo ir 1 atvirojo tipo klausimų. Gauti duomenys susisteminti naudojant MS Exel 2016 programinę įrangą. Tyrimo metodika ir tiriamieji. Parengtoje tyrimo anketinėje apklausoje dalyvavo 134 respondentai ne jaunesni nei 18 metų amžiaus. Tyrimo dalyviai atrinkti netikimybinės proginės imties būdu. Baigiamojo darbo struktūra. Pirmoje darbo dalyje atlika mokslinės literatūros analizė apie socioekonominių veiksnių įtaką gyventojų burnos sveikatai. Teoriškai išnagrinėta periodonto ligų etiologija ir grėsmė gyventojų burnos sveikatai bei apibrėžta burnos higienos svarba siekiant palaikyti sveiką burnos ertmės audinių būklę. Antroje darbo dalyje aprašyta tyrimo metodologija bei metodika, siekiant supažindinti su atliko tyrimo eiga. Taip pat, pateikti demografiniai tyrime dalyvavusių respondentų duomenys ir pristatyti tyrimo metu gauti ir susisteminti rezultatai, siekiant atskleisti socioekonominių veiksnių ir požiūrio į burnos sveikatą sąsajos gyventojų požiūriu. Pagrindiniai empyrinio tyrimo rezultatai. Remiantis tyrimo metu gautais rezultatais nustatyta, kad pagal socioekonominį veiksnį lytį, moteris dažniau susiduria su ėduonies , o vyrai su periodonto audinių susirgimais. Savo burnos sveikatos būklę moterys vertina geriau negu vyrai ir moteriškos lyties atstovės dažniau savo noru lankosi pas burnos priežiūros specialitstus lyginant su tyrime dalyvavusiais vyrais. Taigi lytis gali būti glaudžiai siejama su požiūriu į burnos sveikatą. Remiantis amžiaus skirtumais nustatyta, kad vyresni tyrimo dalyviai (vyresni nei 56 metų amžiaus) susiduria su dantų skausmu bei dantenų konsistencijos pokyčiais dažniau nei jaunesni tyrimo dalyviai (nuo 18 iki 56 metų amžiaus), taip pat savo burnos sveikatą vertina žemiausiais balais lyginant su jaunesniais tyrimo dalyviais, tačiau individualias burnos higienos priemones šie tyrimo respondentai renkasi atsakingiausiai. Remiantis gyventojų išsilavinimo lygiu nustatyta, kad aukštesnį išsilavinimą (aukštasis neuniversitetinis, aušktasis universitetinis) turintys gyventojai atsakingiau renkasi individualias burnos higienos primones, taip pat geriau vertina savo burnos sveikatą. Socialinio užimtumo atžvilgiu ryškių sąsajų tarp požiūrio į burnos sveikatą bei socialinio užimtumo nenustatyta. Remiantis mėnesinėmis gyventojų pajamomis, nustatyta, kad aukštesnes pajamas gaunantys tyrimo respondentai dažniau lankosi pas burnos priežiūros specialistus, geriau vertina savo burnos sveikatos būklę bei turi geresnius individualius burnos higienos įgūdžius. Atsižvelgiant į socioekonominį veiksnį – gyvenamąją vietą nustatytą, kad kaimo vietovėse gyvenantys tyrimo respondentai dažniau susiduria su dantų skausmu, mažiau dėmesio skiria individualių burnos higienos įgūdžių formavimuisi bei savo burnos sveikatą vertina žemesniais balais lygiant su mieste gyvenančiais tyrimo dalyviais.	en_US
dc.language.iso	other	en_US
dc.subject	gyventojų požiūris į burnos sveikatą, socioekonominiai veiksniai, socioekonominių veiksnių ir gyventojų požiūrio į burnos sveikatą sąsajos	en_US
dc.title	Socioekonominių veiksnių ir burnos sveikatos sąsajos gyventojų požiūriu	en_US
dc.title.alternative	Social economic factor and oral health connection from inhabitants standpoint	en_US
dc.type	Other	en_US