Receptinių vaistinių preparatų, skirtų nemigos gydymui, vartojimo drausmingumas Kauno mieste

Abstract

Darbo tema. Receptinių vaistinių preparatų, skirtų nemigos gydymui, vartojimo drausmingumas Kauno mieste. Pagrindiniai žodžiai. Nemiga, receptiniai vaistiniai preparatai nemigos gydymui, farmacijos specialistas. Temos aktualumas. Neracionalus vaistų vartojimas gali turėti neigiamos įtakos gyventojų sveikatai, įskaitant išvengiamus nepageidaujamus reiškinius ir atsparumą mikrobams. Nepageidaujami medicinos reiškiniai dėl neracionalaus vaistų vartojimo, manoma, kad sudaro 3,5 proc. hospitalizacijos atvejų. Priežastys neracionalaus vaistų vartojimo apima žinių, įgūdžių ar nepriklausomos informacijos trūkumą, neribotą prieinamumą vaistų, netinkamą medicinos personalo darbą, vaistų reklamą ir siekimą pelno dėl vaistų pardavimo motyvų. Tyrimo problema. Kaip drausmingai turėtų būti vartojami receptiniai vaistiniai preparatai, skirti nemigos gydymui? Tyrimo objektas. Kauno miesto gyventojų drausmingumas, vartojant receptinius vaistinius preparatus, skirtus nemigos gydymui. Darbo tikslas – įvertinti Kauno miesto gyventojų drausmingumą, vartojant receptinius vaistinius preparatus, skirtus nemigos gydymui. Tyrimo uždaviniai: 1. Teoriškai apibrėžti nemigos sąvoką bei epidemiologiją. 2. Atskleisti receptinių vaistinių preparatų nuo nemigos racionalaus ir neracionalaus vartojimo principus. 3. Išanalizuoti gyventojų, receptinių vaistinių preparatų nuo nemigos, vartojimo ypatumus. Tyrimo metodika ir tiriamieji. Mokslinės literatūros analizė, kurios tikslas išanalizuoti farmacijos specialisto reikšmę, išduodant receptinius vaistinius preparatus, skirtus nemigos gydymui. Empirinis tyrimo metodas - anoniminė anketinė apklausa raštu bei internetu, kurios tikslas išsiaiškinti respondentų receptinių vaistinių preparatų, skirtų nemigai gydyti, vartojimo ypatumus. Tyrime dalyvavo 126 Kauno miesto gyventojai, vartojantys receptinius vaistinius preparatus, skirtus nemigos gydymui. Rezultatai. Respondentai nebuvo tinkamai informuoti apie vaistų vartojimą. Daugiau kaip pusė respodentų (54 proc.) atsakė, jog nežino, kodėl turi būti suvartotas visas gydymo kursas, likę apklausti respondentai nežinojo, kiek gydymas nuo nemigos turėtų būti tęsiamas. 42 proc. respondentų nežinojo, kokia maksimali vaisto dozė. 39 proc. Respondent nežinojo, kas bus, jeigu 6

vaistas bus vartojamas neteisingai, arba išvis nebus vartojamas, 37 proc. respodentų nežinojo, kada šio vaisto kontradindikacijų. 24 proc. respondentų respondentų vaistų vartojimo nurodymų nesilaikė, tai reiškia, kad jie netinkamai naudojo vaistus. Išvados. 1. Kaip ir daugumos ligų atvejais, ūmios nemigos gydymas yra sąlyginai lengvesnis, nes jau esant lėtinei nemigai, dažniausiai prisideda ir daugiau kitų sutrikimų. Nemiga dažniau serga moterys ir vyresnio amžiaus žmonės. 2. Vaistų vartojimas yra racionalus, kai pacientai vartoja atitinkamus vaistus dozėmis, atitinkančiomis jų individualius poreikius, tam tikrą laiką ir mažiausiomis sąnaudomis tiek jiems, tiek bendruomenei. Neracionalus vaistų vartojimas yra tada, kai nesilaikoma vienos ar daugiau iš tam tikrų sąlygų. Visame pasaulyje daugiau kaip pusė visų vaistų yra išrašoma, išleidžiama ar parduodama netinkamai. 3. Atliktas tyrimas parodė ženklų vaistų vartojimo nedrausmingumą, kai kuriais atvejais pacientams nepasitariant su gydytoju ar vaistininku, kai kuriais, gydantis savarankiškai ir vartojant paskirtus vaistus nereguliariai. Taip pat tyrimas parodė, kad yra didelis skaičius pacientų, kuriems turėtų būti išaiškinta, kad vaistų vartojimo grafiko laikymąsis yra labai svarbus ir tik tinkamai laikantis vaistų vartojimo nurodymų, galima tikėtis sėkmingo gydymo. Buvo pastebėtas svarbus farmacijos specialisto vaidmuo rekomenduojant papildomus preparatus, taip pat dalis pacientų rinkosi preparatus savarankiškai.