Skirtingų amžiaus grupių radiologijos technologų žinios apie galimai profesinės apšvitos sukeliamus onkologinius susirgimus

Abstract

Plečiantis radiologinės diagnostikos ir gydymo įrangos galimybėms, kasmet yra atliekama vis daugiau radiologinių tyrimų, dėl didėjančio jų skaičiaus radiologijos technologų metinė efektinė dozė mažėja labai minimaliai arba visai ne mažėja. Nors leistina 50mSv vidutinė metinė efektinė dozė nėra viršyjama, tačiau yra pastebima tendencija, kad ji kasmet tampa didesnė. Pastaraisiais metais padidėjo jaunų žmonių, šios medicinos srities tarpe ir nors suaugusio žmogaus organizmas nėra toks jautrus jonizuojančiai spinduliuotei kaip vyresnio amžiaus žmonių, jaunuoliai dirbantys su rentgeno diagnostikos ir gydymo įrenginiais, turėtų nepamiršti apie lėtinį jonizuojančios spinduliuotės poveikį, kuris gali pasireikšti vyresniame amžiuje, dėl neefektyvaus ląstelių ir audinių atsinaujinimo. Norint kontroliuoti ir užkirsti kelią galimiems onkologiniams procesams, svarbu laiku juos pastebėti, todėl radiologijos technologai turėtų atlikti kasmetinį sveikatos patikrinimą, nepaisant to, kad jie jaučiasi patenkinamai ir neturi nusiskundimų sveikata. Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas naudojant anketinę anoniminę apklausą internetu. Siekiant, kad apklausa pasiektų kuo daugiau tyrimui atrinktų radiologijos technologų, ji elektroniniu paštu buvo išsiųsta įvairių skyrių vyriasniesiems radiologijos technologams ir taip pat asmeniškai į radiologijos technologų darbinius elektroninius paštus. Iš viso apklausa buvo išsiųsta 84 radiologijos technologams, tyrime dalyvavo 36 radiologijos technologai. Atsako dažnis 42,9 proc. Apklausa parengta tyrimo vykdytojos, remiantis lietuvių ir užsienio kalbomis išnagrinėta literatūra. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Office Excel 2016 programinį paketą. Tyrimo rezultatai. Didžioji dalis tyrime dalyvavusiųjų radiologijos technologų dirba su kompiuterinės tomografijos aparatu. Beveik visi (97,2 proc.) radiologijos technologai darbo metu turi dozimetrus ir naudoja asmenines apsaugos priemones, laikosi radiacinės saugos reikalavimų. 77,8 proc. radiologijos technologų yra informuoti apie jonizuojančios spinduliuotės poveikį sveikatai. Pagal amžiaus grupes geriausias žinias pateikė 51-60m. amžiaus grupės respondentai. Mažiausias žinias parodė 31-40m. amžiaus grupės respondentai. Beveik pusė (44,4 proc.) apklaustųjų savo sveikatą įvertino 8 balais. Daugiau nei pusė (52,8 proc.) radiologijos technologų yra girdėję apie jonizuojančios spinduliuotės ir laisvųjų radikalų ryšį, tačiau 38,9 proc. darbo metu nevartoja antioksidantų turinčių gėrimų. Išvados. Nepaisant išspinduliuojamos energijos kiekio, jonizuojanti spinduliuotė yra linkusi kauptis tuose organuose ir audiniuose, kurių ląstelės dažniausiai atsinaujina t.y.kaulų čiulpuose, skydliaukėje, lytinėse liaukose, kraujo, odos, virškinamojo trakto ir kt. ląstelėse. Ne visais atvėjais lėtinis profesinės apšvitos poveikis sukelia onkologinius susirgimus, tačiau dėl radiologinių tyrimų atlikimo specifikos, radiologijos technologams padidėja tikimybė susirgti melanoma. Pagal tyrimo metu gautus duomenis daugelis radiologijos technologų yra pakankamai informuoti apie profesinės apšvitos žalą sveikatai ir apsisaugojimo galimybes. Daugelis teisingai įvardino jautriausius žmogaus kūno organus, dažniausiai pasitaikančius onkologinius susirgimus ir didžiausią profesinę apšvitą patiriančius radiologijos technologus, maksimalias profesinės apšvitos ribas. Palyginus penkių skirtingų amžiaus grupių žinias apie galimai profesinės apšvitos sukeliamus onkologinius susirgimus paaiškėjo, kad geriausias žinias pademonstravo 51-60m. amžiaus grupės. 31-40m. amžiaus respondentai turėtų labiau pasidomėti apie profesinės apšvitos žalą organizmui, 41-50m. amžiaus respondentai pateikė patenkinamas žinias, tačiau taip pat rekomenduojama jas praplėsti. Dėl nepakankamo ≥61m. amžiaus grupės respondentų skaičiaus, negalima lygiavertiškai įvertinti žinių, tačiau apklausoje dalyvavęs respondentas pateikė daugelį teisingų atsakymų.