DSpace talpykla
Proaktyvios ir reaktyvios strategijos poveikis asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, viršutinės galūnės motorikai
- Dspace pagrindinis
- →
- Studentų baigiamieji darbai - Studijų programos
- →
- ergoterapija
- →
- Peržiūrėti elementą
JavaScript is disabled for your browser. Some features of this site may not work without it.
| dc.contributor.author | Baliūnaitė, Evelina | |
| dc.date.accessioned | 2020-06-22T06:40:12Z | |
| dc.date.available | 2020-06-22T06:40:12Z | |
| dc.date.issued | 2020-06-18 | |
| dc.identifier.uri | http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/2977 | |
| dc.description | Relevance of the topic - In the field of occupational therapy, there is no research on the chosen topic, however, a similar methodology is found in the foreign scientific literature, which mentions cognitive and motor training during rehabilitation. This is very relevant for people with neurological disorders, when the central nervous system is activated through the periphery (Pereckienė, 2014). The problem of the research - what impact does a proactive and reactive strategy have on the motor skills of the upper limb of individuals who have suffered a stroke? The object of the research - impact of proactive and reactive strategy on upper limb motility. The aim of the research is to evaluate the impact of a proactive and reactive strategy on upper limb motility in individuals who have suffered a stroke. The tasks of the research are the following: 1. To assess changes in upper limb motility in individuals who have suffered a stroke and who underwent a proactive strategy during occupational therapy. 2. To evaluate changes in upper limb motility in individuals who have suffered a stroke and who underwent a reactive strategy during occupational therapy. 3. To compare upper limb motility in individuals who have suffered a stroke applying proactive and reactive strategies. Research methodology and participants – a quantitative research was performed. 20 individuals who have suffered a stroke participated in the research who were randomly divided into 2 groups: research group 1 and research group 2. The duration of the research was 4 weeks. 3 assessment tools were applied. The main results of the empirical research – the difference between the total scores of the right and left hands, both groups, in the wolf motor activity test, before and after the study, was not statistically significant. Upper limb muscle strength results were compared between groups in the right and left hands after the study, and a statistically significant difference was found. The results of the compression force of the finger muscles were compared between the groups, in the right and left hands, after the study - in positions I - II and I - II - III, and a statistically significant difference was found. The results of the compression force of the finger muscles in the “key” position were compared between the groups and a statistically significant difference was found before and after the study. | en_US |
| dc.description.abstract | Temos aktualumas – ergoterapijos srityje pasirinkta tema atliktų tyrimų nėra, tačiau randama panaši metodika užsienio mokslinėje literatūroje, kurioje minimas kognityvinis ir motorinis mokymas reabilitacijos metu. Tai labai aktualu neurologinių pažeidimų turintiems asmenims, kuomet per periferiją aktyvinama centrinė nervų sistema (Pereckienė, 2014). Tyrimo problema – kokį poveikį proaktyvi ir reaktyvi strategija turi asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, viršutinės galūnės motorikai? Tyrimo objektas – proaktyvios ir reaktyvios strategijos poveikis viršutinės galūnės motorikai. Tyrimo tikslas – įvertinti proaktyvios ir reaktyvios strategijos poveikį asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, viršutinės galūnės motorikai. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti viršutinės galūnės motorikos kaitą asmenims, patyrusiems galvos smegenų insultą, kuriems ergoterapijos metu taikyta proaktyvi strategija. 2. Įvertinti viršutinės galūnės motorikos kaitą asmenims, patyrusiems galvos smegenų insultą, kuriems ergoterapijos metu taikyta reaktyvi strategija. 3. Palyginti asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, viršutinių galūnių motoriką, taikant proaktyviąją ir reaktyviąją strategijas. Tyrimo metodika ir tiriamieji – tyrimas kiekybinis. Dalyvavo 20 asmenų, patyrusių išeminį galvos smegenų insultą, kurie tikslinės atrankos būdu atsitiktinai buvo suskirstyti į 2 grupes: 1 – ąją tiriamąja ir 2 – ąją tiriamąją. Poveikio trukmė 4 savaitės. Naudoti 3 vertinimo instrumentai. Pagrindiniai empirinio tyrimo rezultatai - abiejose tyrimo grupėse tiek dešinėje, tiek kairėje rankose Wolf motorinio aktyvumo testo suminių balų skirtumas prieš ir po tyrimo nebuvo statistiškai reikšmingas. Lyginant raumenų jėgos kaitą tarp grupių dešinėje ir kairėje rankose po tyrimo, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas. Pirštų raumenų suspaudimo jėgos rezultatai palyginti tarp grupių: dešinėje ir kairėje rankose po tyrimo – I – II ir I – II – III pozicijose nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas. Pirštų raumenų suspaudimo jėgos rezultatai „rakto“ pozicijoje buvo palyginti tarp grupių prieš ir po tyrimo, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas. | en_US |
| dc.language.iso | other | en_US |
| dc.subject | Insultas, viršutinės galūnės motorika, proaktyvi strategija, reaktyvi strategija. | en_US |
| dc.title | Proaktyvios ir reaktyvios strategijos poveikis asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, viršutinės galūnės motorikai | en_US |
| dc.title.alternative | Impact of Proactive and Reactive Strategy on Upper Limb Motility in Individuals Who Have Suffered a Stroke | en_US |
| dc.type | Other | en_US |
