Kineziterapijos salėje ir namuose poveikis skausmui, mobilumui, gyvenimo kokybei asmenims turintiems viršutinį kryžminį sindromą

Abstract

Temos aktualumas - Griffiths, Mackey ir Adamsom, (2007) teigia, kad viršutinis kryžminis sindromas gali atsirasti dėl gyvenimo būdo, per ilgo darbo prie kompiuterio, dažno naudojimosi mobiliuoju telefonu, netaisyklingos laikysenos, netinkamo svorio kėlimo. Bloga laikysena taip pat susijusi su prasta pusiausvyra, taip pat su eisenos ir funkcinio pajėgumo sumažėjimu (Page, Frank, Lardner, 2010). Tyrimo tikslas - Nustatyti kineziterapijos salėje ir namuose poveikį skausmui, mobilumui, gyvenimo kokybei asmenims turintiems viršutinį kryžminį sindromą. Tyrimo problema. Koks kineziterapijos salėje ir namuose poveikis asmenų turinčių viršutinį kryžminį sindromą skausmui, mobilumui, gyvenimo kokybei. Tyrimo objektas. Asmenų turinčių viršutinį kryžminį sindromą skausmo, mobilumo, gyvenimo kokybės pokyčiai atliekant kineziterapiją salėje ir namuose. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti asmenų turinčių viršutinį kryžminį sindromą skausmą prieš ir po kineziterapijos salėje ir namuose. 2. Įvertinti asmenų turinčių viršutinį kryžminį sindromą mobilumą prieš ir po kineziterapijos salėje ir namuose. 3. Įvertinti asmenų turinčių viršutinį kryžminį sindromą gyvenimo kokybę prieš ir po kineziterapijos salėje ir namuose. 4. Palyginti kineziterapijos salėje ir namuose poveikį asmenims turintiems viršutinį kryžminį sindromą. Tyrimo metodai ir instrumentai : 1. Galvos ir pečių lanko judesių amplitudžių vertinimas goniometru. 2. Skausmo vertinimas – skaučių analogine skausmo skale (SAS). 3. Viršutinio kryžminio sindromo nustatymas. 4. Kaklo raumenų išvertmės įvertinimas. 5. Baeckie kasdieninio fizinio aktyvumo klausimynas. 6. Kaklio negalios indeksas (KNI). 7. Su sveikata susijusio gyvenimo pilnatvės įvertinimo klausimynas (SF-36). 7 Išvados: 1. Po kineziterapijos salėje asmenų, turinčių viršutinį kryžminį sindromą, skausmas statistiškai reikšmingai nesumažėjo, o po kineziterapijos namuose skausmas sumažėjo statistiškai reikšmingai. 2. Po kineziterapijos salėje, asmenų turinčių viršutinį kryžminį sindromą, mobilumas statistiškai reikšmingai pagerėjo, galvos lenkimo, galvos tiesimo, galvos šoninio lenkimo į abi puses, kairės ir dešinės pusės žąsto lenkimo, kairės ir dešinės pusės žąsto tiesimo, dešinės pusės žąsto atitraukimo, kairės ir dešinės pusės žąsto pritraukimo ir dešinės pusės žasto išorinės rotacijos amplitudėse, o po kineziterapijos namuose, pagerėjo galvos lenkimo, galvos tiesimo, galvos šoninio lenkimo į desinę pusę, kairės pusės žąsto lenkimo, dešinės pusės žąsto pritraukimo, dešinės pusės žąsto vidinės rotacijos, dešinės ir kairės pusės žąsto išorinės rotacijos amplitudės. 3. Po kineziterapijos salėje, asmenų turinčių viršutinį kryžminį sindromą, gyvenimo kokybė pagerėjo statistiškai reikšmingai, o po kineziterapijos namuose gyvenimo kokybė pagerėjo, tačiau statistiškai nereikšmingai. 4. Lyginant kineziterapijos salėje ir namuose poveikį asmenims turintiems viršutinį kryžminį sindromą, skausmas sumažėjo abejose grupėse, tačiau rezultatų skirtumas nėra statistiškai reikšmingas, galvos judesių amplitudes pagerėjo, tačiau lyginant tarp grupių rezultatų nėra statistiškai reikšmingo skirtumo, pečių lanko judesių amplitudės pagerėjo ir yra statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant tarp grupių, gyvenimo kokybė pagerėjo, tačiau tarp grupių rezultatų nėra statistiškai reikšmingo skirtumo.