Dietos įtaka emocinei sveikatai

Girštautas, Valdemaras

Dspace pagrindinis
→
Studentų baigiamieji darbai - Studijų programos
→
dietetika
→
Peržiūrėti elementą

dc.contributor.author	Girštautas, Valdemaras
dc.date.accessioned	2020-06-17T08:00:15Z
dc.date.available	2020-06-17T08:00:15Z
dc.date.issued	2020-06-15
dc.identifier.uri	http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/2915
dc.description	Influence of diet on emotional health. The relevance of the research. To improve the psychological and emotional health of the population, the smartest step would be to take inexpensive but effective strategies. Research from around the world suggests that a healthier lifestyle is having an increasingly important impact on physical and psychological health, and one of the most effective at present is a plant-based diet. This can be accepted as an inexpensive alternative and a major lifestyle change that can be consciously made by any person to implement prevention of poor emotional health (Agarwal, U., 2015). The object of the research: the relationship between food nutrients and the emotional health of the subjects. The aim of the study. To evaluate the respondents daily nutrient intake and emotional health indicators. The metods to accomplish the aim are the following: 1. To theoretically describe relationship between diet, food and nutrients and emotional and physical health. 2. To reveal respondents average daily nutrient intake, whilist dividing them into groups according to their diets. 3. To reveal respondents emotional health indicators, whilist dividing them into groups according to their consumption diet. Methods and contingent. The following empirical research methods were applied: 1. Analysis and generalization of scientific and statistical literature. 2. Quantitative anonymous questionnaire method using a questionnaire. 3. Data analysis performed with Microsoft Excel 2019 program. The study was conducted in April 2020. The data was collected online through social networks. The questionnaire consisted of 143 question, there was 140 respondents in total. The obtained questionnaire data was processed in Microsoft Office Excel program. The results are shown graphically and in tables. Based on the results of the study, dietary recommendations are prepared for people with emotional health disorders or for people who want to prevent it. Results and conclusion 1. One of the most effective ways to maintain a healthy emotional state is to follow a plant-based diet. Given the large body of evidence on the health benefits of fruits and vegetables, this may lead to the logical statement that individuals who consume more daily calories from vegetables and fruits are more likely to have better emotional health - in other words, less stress, anxiety, depression, anger. , hostility and fatigue. This phenomenon may be explained by higher intakes of antioxidants, polyphenols and vitamins, and lower intakes of arachidonic acid and cholesterol. 2. Comparing all 3 diet groups, it can be stated that compared to the omnivorous group, the daily distribution of macronutrients and micronutrients in vegetarians was healthier, and most vegans complied with WHO recommendations. Unfortunately, no group collected the recommended daily allowances for essential amino acids. On the other hand, arachidonic acid and cholesterol were not found in the vegan diet. And given the amounts of polyphenols and antioxidants, vegetarian and vegan groups consumed 3-4 times more of them than whole foods. 3. After the assessment of emotional health. It turned out that the rates of stress, anxiety and depression in omnivores were the highest of all the studied diet groups, while those of vegans were the lowest. In addition, based on the results of the mood profile scale, the overall mood disorder rate of vegans was also the lowest.	en_US
dc.description.abstract	Dietos įtaka emocinei sveikatai. Temos aktualumas. Norint pagerinti visuomenės gyventojų psichologinę ir emocinę sveikatą, protingiausias žingsnis būtų imtis ne brangių, bet veiksmingų strategijų. Remiantis tyrimais iš viso pasaulio, galima suprasti, jog sveikesnis gyvenimo būdas daro vis svarbesnę įtaką fizinei ir psichologinei sveikatai, ir šiuo metu viena veiksmingiausių iš jų yra augaliniu pagrindu grįsta mityba. Tai galima priimti kaip nebrangią alternatyvą ir pagrindinį gyvenimo būdo pokyti, kurį sąmoningai gali atlikti bet koks asmuo norint įgyvendinti prastos emocinės būklės prevenciją (Agarwal, U. ir kt., 2015). Tyrimo objektas: maistinių medžiagų ryšys su tiriamųjų emocine sveikata. Tyrimo tikslas: įvertinti tiriamųjų vidutiniškai per parą suvartojamų maistinių medžiagų kiekius ir emocinės sveikatos rodiklius. Tyrimo uždaviniai: 1. Teoriškai pagrįsti dietos, maisto produktų ir maistinių medžiagų ryšį su emocine ir fizine sveikata. 2. Išskirti ir palyginti respondentų vidutiniškai per parą suvartojamų maistinių medžiagų kiekius, suskirsčius juos į grupes pagal jų dietas. 3. Išskirti ir palyginti respondentų emocinės sveikatos rodiklius, suskirsčius juos į grupes pagal jų laikomasi dieta. Tyrimo metodika ir kontingentas: Taikyti šie empirinio tyrimo metodai: 1. Mokslinės ir statistinės literatūros analizė ir apibendrinimas. 2. Kiekybinis anoniminis anketavimo metodas, panaudojant klausimyną. 3. Duomenų analizė atlikta Microsoft Excel (2019) programa. Tyrimas atliktas 2020 metų balandžio mėnesį. Duomenis renkant internetu per socialinius tinklus. Anketą sudarė 143 klausimai, į juos atsakė 140 respondentų. Gauti anketiniai duomenys apdoroti Microsoft Office Excel programa. Rezultatai pavaizduoti grafiškai ir lentelėmis. Remiantis gautais tyrimo rezultatais, paruoštos mitybos rekomendacijos emocinės sveikatos sutrikimų turintiems ar jų prevenciją norintiems vykdyti asmenims. Tyrimo rezultatai ir išvados. 1. Norint palaikyti sveiką emocinę būklę vienas iš veiksmingiausių būdų yra laikytis augaliniu pagrindu pagrįstos mitybos. Atsižvelgiant į didelę vaisių ir daržovių naudos sveikatai įrodymų bazę, galima iš to sudaryti logišką teiginį, jog asmenys kurie suvartoja didesnį paros kalorijų kiekį iš daržovių ir vaisių yra dažniau linkę turėti geresnę emocinę sveikatą – kitais žodžiais tariant, mažiau įtampos, nerimo, depresijos, pykčio, priešiškumo ir nuovargio. Šį reiškinį gali paaiškinti didesnis antioksidantų, vitaminų ir mažesnis arachidono rūgšties suvartojimas. 2. Lyginant visas 3 dietos grupes galima teigti, jog palyginus su visavalgių grupe, vegetarų kartu su maistu gaunamų paros makroelementų ir mikroelementų pasiskirstymas buvo palankesnis sveikatai, o veganų taip pat atitiko kai kurias PSO rekomendacijas. Deja nei viena grupė nesuvartodavo nepakeičiamųjų aminorūgščių rekomenduotinų paros normų. Kita vertus, veganų maisto racione nebuvo rasta arachidono rūgšties ir cholesterolio. O atsižvelgus į polifenolių ir antioksidantų kiekius, vegetarų ir veganų grupės suvartodavo jų 3-4 kartus daugiau nei visavalgiai. 3. Atlikus emocinės sveikatos vertinimą, paaiškėjo, jog visavalgių streso, nerimo ir depresijos rodikliai buvo aukščiausi iš visų tiriamų dietos grupių, o tuo tarpų veganų – mažiausi. Be to, remiantis nuotaikų profilio skalės rezultatais veganų bendras nuotaikos sutrikimo rodiklis buvo taip pat mažiausias.	en_US
dc.language.iso	other	en_US
dc.subject	Emocinė sveikata, psichologinė sveikata, mityba, dieta.	en_US
dc.title	Dietos įtaka emocinei sveikatai	en_US
dc.title.alternative	The Influence of Diet on Emotional Health	en_US
dc.type	Other	en_US