Slaugytojų veikla, valdant vaikų ūmų kvėpavimo nepakankamumą

Senkevičiūtė, Orinta

Dspace pagrindinis
→
Studentų baigiamieji darbai - Studijų programos
→
bendrosios praktikos slauga
→
Peržiūrėti elementą

dc.contributor.author	Senkevičiūtė, Orinta
dc.date.accessioned	2020-03-04T09:47:34Z
dc.date.available	2020-03-04T09:47:34Z
dc.date.issued	2020-01-30
dc.identifier.uri	http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/2869
dc.description	Relevance of the work. Pediatric dysfunction of respiratory system and very serious problem. Literature estimates that between 10% and 20% of children come to the ward for respiratory consent. respiratory failure occurs in one in five patients and one fifth in children. The most common cause of child mortality is respiratory arrest. A successful recovery from apnea while the heart is still working is likely 75 percent case. Only about one tenth of cases succeed in reviving a child who develops asystole (Kėvalas & Paliokaitė, 2011). Aim of the work: To reveal the activities of nurses in the management of acute respiratory failure in children. Objectives: To define the concept of acute respiratory failure in children, its determinants, possible complications and first aid for a child who has developed acute respiratory failure. To determine the nurses' knowledge in helping a child who develops acute respiratory failure. To evaluate the performance of nurses working in the X-ambulance station in clinical practice for the support of a child with acute respiratory failure. To compare the nurses' questionnaire survey and the actions taken by nurses in clinical practice in helping a child with acute respiratory failure. Methods of Work: The study involved 48 nurses working at X City Ambulance Station. Research methods - anonymous questionnaire survey, observation of nurses' activity in clinical practice, assisting the child in case of acute respiratory failure. Results and Conclusions: Nurses providing assistance to a child who develops acute respiratory failure are aware of the characteristics of the child's respiratory system, differences in anatomy compared to adults, respiratory function, the concept of acute respiratory failure, its determinants, classification, diagnostic criteria, and who developed acute respiratory failure. Many nurses will always or often assess factors at the scene: physical and environmental factors, need for additional help, nature of the disorder / injury, their own safety, safety of other team members and the victim, always or frequently assess the child's condition, identify possible cause need first aid. Most nurses would use a DC double nasal cannula to open their airways by tilting their head or lifting their chin without assistance, providing oxygen. Without a child's breath, many nurses would use an Ambu bag to carry out artificial respiration, with a minor part using a DVP machine and only a small proportion using mouth-to-mouth breathing. In clinical practice, nurses are able to identify the cause of acute respiratory failure and provide supportive actions based on the condition of the child suspected of experiencing acute respiratory failure. Nurses open respiratory tract, assess initial airway passage, severity of obstruction, level of consciousness, cyanosis, auxiliary muscle function, pupils, heart rate, meningeal symptoms, prescribe medication according to the cause of acute respiratory failure, measure ACS, heart rate, CO, SpO2. In the questionnaire survey, all nurses indicated that they measure and record EQS, HRD, PM, SpO2, measure heart rate, perform pulse oximetry, and all nurses also recorded these actions during the observations. It was noted that a greater proportion of nurses value cyanosis, and in the survey respondents indicated that they do so more frequently. More than half of those surveyed said they always or frequently evaluate the performance of auxiliary muscles, while less than half did so during observations. The vast majority of respondents responded that more than half of the nurses provided oxygen at all times to provide assistance to the child suspected of having an ACE. In both questionnaires and clinical practice, all nurses prescribe medication according to condition and clinical symptoms, depending on the cause of the underlying ECG.	en_US
dc.description.abstract	Darbo aktualumas. Sutrikusi kvėpavavimo sistemos veikla pediatrijoje ir labai opi problema. Literatūroje teigiama, jog dėl kvėpavimo sutikimų į vaikų priėmimo skyrių atvyksta 10–20 proc. pacientų, o penktadaliui gydymo įstaigose esančių vaikų pasireiškia kvėpavimo nepakankamumas. Dažniausia vaikų mirtingumo priežastis yra kvėpavimo sustojimas. Sėkminga gaivinimo baigtis įvykus apnėjai, kai širdis dar dirba, tikėtina 75 proc. atveju. Atgaivinti vaiką, kuriam išsivysto asistolija, pavyksta tik apie dešimtadalį atvejų (Kėvalas & Paliokaitė, 2011). Darbo tikslas:  Atskleisti slaugytojų veiklą vaikų ūmaus kvėpavimo nepakankamumo valdyme. Darbo uždaviniai: Apibrėžti vaikų ūmaus kvėpavimo nepakankamumo sampratą, jį lemiančius veiksnius, galimas komplikacijas ir pirmąją pagalbą vaikui, kuriam išsivystė ūmus kvėpavimo nepakankamumas. Nustatyti slaugytojų žinias teikiant pagalbą vaikui, kuriam išsivystė ūmus kvėpavimo nepakankamumas. Vertinti slaugytojų, dirbančių X greitojoje medicinos pagalbos stotyje, veiklą klinikinėje praktikoje, teikiant pagalbą vaikui, kuriam išsivystė ūmus kvėpavimo nepakankamumas. Palyginti slaugytojų anketinės apklausos ir slaugytojų klinikinėje praktikoje atliekamus veiksmus, teikiant pagalbą vaikui, kuriam išsivystė ūmus kvėpavimo nepakankamumas. Darbo metodai:  Tyrime dalyvavo 48 slaugytojai, dirbantys X miesto Greitosios medicinos pagalbos stotyje. Tyrimo metodai - anoniminė anketinė apklausa, slaugytojų veiklos klinikinėje praktikoje stebėjimas, teikiant pagalbą vaikui ūmaus kvėpavimo nepakankamumo atveju. Rezultatai ir išvados: Slaugytojai, teikdami pagalbą vaikui, kuriam išsivystė ūmus kvepavimo nepakankamumas žino vaikų kvėpavimo sistemos ypatumus, anatomijos skirtumus lyginant su suaugusiais, kvėpavimo funkcijos darbą, ūmaus kvėpavimo nepakankamumo sampratą, jį lemiančius veiksnius, klasifikaciją, diagnostikos kriterijus ir pirmosios pagalbos principus vaikui, kuriam išsivystė ūmus kvėpavimo nepakankamumas. Daugelis slaugytojų visada arba dažnai vertintų faktorius atvykus į įvykio vietą: fizinius bei aplinkos faktorius, papildomos pagalbos poreikį, sutrikimų/sužeidimų pobūdį, savo saugumą, kitų komandos narių ir nukentėjusiojo saugumą, visada arba dažnai vertintų vaiko būklę, identifikuotų galimą ŪKN priežastį, pagal kurią reikia suteikti pirmąją pagalbą. Dauguma slaugytojų kvėpavimo takus atvertų atlošiant galvą ar pakeliant smakrą be pagalbinių priemonių, teikiant deguonį, naudotų nuolatinės srovės dvigubą nosies kaniulę. Vaikui nekvėpuojant, dirbtinį 8 kvėpavimą daugelis slaugytojų atliktų naudojant Ambu maišą, mažesnė dalis - DVP aparatą, ir tik maža dalis - dirbtinį kvėpavimą atliktų burna į burną. Klinikinėje praktikoje slaugytojai geba atpažinti ūmų kvėpavimo nepakankamumą sukėlusią priežastį ir teikti pagalbos veiksmus pagal vaiko, kuriam įtariamas ūmus kvėpavimo nepakankamumas, būklę. Slaugytojai atveria kvėpavimo takus, vertina pradinį kvėpavimo takų praeinamumą, obstrukcijos sunkumą, sąmonės lygį, cianozę, pagalbinių raumenų darbą, vyzdžius, širdies ritmą, meninginius simptomus, skiria medikamentus pagal ūmų kvėpavimo nepakankamumą sukėlusią priežastį, matuoja AKS,ŠSD, KD, SpO2. Anketinėje apklausoje visi slaugytojai nurodė, kad matuoja ir registruoja AKS,ŠSD,KD, SpO2, vertina širdies ritmą, atlieka pulsoksimetriją, stebėjimų metu buvo registruota, jog šiuos veiksmus slaugytojai taip pat atlieka visi slaugytojai. Buvo pastebėta, kad didesnė dalis slaugytojų vertina cianozę, o apklausoje respondentai nurodė, kad kad tai daro dažniau. Daugiau nei pusė apklaustųjų teigė, kad pagalbinių raumenų darbą vertina visada arba dažnai, stebėjimų metu tai atliko mažiau nei pusė. Didžioji dalis respondentų atsakė, kad deguonį tiekia visada suteikiant pagalbą vaikui, kuriam įtariamas ŪKN, stebėjimų metu tai atliko daugiau nei pusė slaugytojų. Tiek anketose, tiek klinikinėje praktikoje visi slaugytojų skiria medikamentus pagal būklę ir klinikinius simptomus priklausomai nuo galimai ŪKN, sukėlusios priežasties.	en_US
dc.language.iso	other	en_US
dc.subject	vaikų ūmus kvėpavimo nepakankamumas, slaugytojų veikla, greitoji medicinos pagalba, ūmaus kvėpavimo nepakankamumo valdymas	en_US
dc.title	Slaugytojų veikla, valdant vaikų ūmų kvėpavimo nepakankamumą	en_US
dc.title.alternative	Nurses' Activities in Managing Acute Respiratory Failure in Children	en_US
dc.type	Other	en_US