- Dspace pagrindinis
- →
- Studentų baigiamieji darbai - Studijų programos
- →
- bendrosios praktikos slauga
- →
- Peržiūrėti elementą
JavaScript is disabled for your browser. Some features of this site may not work without it.
| dc.contributor.author | Levickytė, Samanta | |
| dc.date.accessioned | 2020-03-02T10:45:58Z | |
| dc.date.available | 2020-03-02T10:45:58Z | |
| dc.date.issued | 2020-01-30 | |
| dc.identifier.uri | http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/2848 | |
| dc.description | The relevance of the research – These days burnout syndrome is relevant to many science area such as management, social and occupational psychology, medicine, education (A. Stoškus, 2011). Studies in Europe show that one third of workers experience stress in their work environment, and more than one fifth of workers have experienced occupational burnout. It is noted, that population affected burnout syndrome is increase and that is relevant problem in today’s society. (L. Abromaitienė ir kt., 2014). The aim of the research – Evaluation nurses occupational burnout syndrome manifestation. Tasks of the research: 1. Define burnout syndrome conception. 2 Determine the incidence of burnout syndrome in nurses working in units X and Y. 3. Identify the factors that are important for the occurrence of burnout syndrome.4. Identify factors that reduce the chance of occupational burnout. Methods of the research: Analyse science literature of burnout syndrome. Survey: Anonymous questionnaire and standardized Maslach burnout syndrome questionnaire is taken from Aušra Mačiulytė Master's thesis “Evaluation of the factors causing burnout syndrome among medical practitioners”. Author's consenpt. Descriptive statistical data analysis. Results and conclusions. 1. Burnout is a physical, psychological and physiological stress reaction syndrome caused by workrelated stressors. Burnout syndrome includes emotional exhaustion, depersonalization, and low personal aspirations. 2. One third of the respondents feel moderate emotional exhaustion. Few of the interviewees experience high emotional burnout. Slightly more than half of the respondents feel moderate depersonalisation and almost a quarter of respondents have a high level of depersonalisation. Low average personal achievement and satisfaction experienced only a few respondents. 3. The factors identified during the study that are relevant to the onset of burnout: education, workload, extra work, satisfaction with salary. 4. Factors identified during the study are the most important in reducing burnout: financial incentives and consideration of the manager, in relation to the employee, when scheduling work. Personal factors: Being with loved ones, reading books and listening to music. | en_US |
| dc.description.abstract | Darbo aktualumas. Šiomis dienomis perdegimo sindromas yra aktualus daugeliui mokslo sričių, tokių kaip vadyba, socialinė ir darbo psichologija, medicina, edukologija (Stoškus, 2011). Europoje atliktų tyrimų duomenimis nustatyta, jog: trečdalis darbuotojų patiria stresą savo darbo aplinkoje, o daugiau nei penktadalis darbuotojų buvo patyrę profesinį perdegimą. Pažymima, kad perdegimo sindromą patirianti visuomenės dalis vis didėja, tai yra aktuali šiandieninės visuomenės problema (Abromaitienė ir kt., 2014). Tyrimo tikslas. Įvertinti slaugytojų profesinio perdegimo pasireiškimą. Tyrimo uždaviniai: 1. Apibrėžti perdegimo sindromo sampratą. 2. Nustatyti X ir Y skyriuose dirbančių slaugytojų perdegimo sindromo dažnį. 3. Nustatyti veiksnius, turinčius reikšmės perdegimo sindromo atsiradimui. 4. Nustatyti veiksnius, mažinančius profesinio perdegimo atsiradimo galimybę. Tyrimo metodai. Mokslinės literatūros analizė, apklausa raštu: anoniminė anketa ir standartizuotas Maslach perdegimo sindromo klausimynas paimtas iš A. Mačiulytės magistro darbo „Perdegimo sindromą sąlygojančių veiksnių vertinimas medicininę pagalbą teikiančių gydytojų tarpe“, gautas autorės sutikimas, aprašomoji statistinė duomenų analizė. Rezultatai ir išvados. 1. Perdegimas tai fizinis, psichologinis ir fiziologinis stresinės reakcijos sindromas, kurį sukelia su darbu susiję veiksniai skatinantys stresą. Perdegimo sindromas apima emocinį išsekimą, depersonalizaciją ir žemą asmeninių siekių pasitenkinimą. 2. Vidutinį emocinį išsekimą jaučia trečdalis apklaustųjų. Vos keletas apklaustųjų patiria aukštą emocinį išsekimą. Kiek daugiau nei pusė respondentų jaučia vidutinę depersonalizaciją ir beveik ketvirtadaliui apklaustųjų nustatytas aukštas depersonalizacijos lygis. Žemą ir vidutinį asmeninių pasiekimų pasitenkinimą patiria tik keletas respondentų. 3. Tyrimo metu nustatyti veiksniai turintys reikšmės perdegimo atsiradimui: išsilavinimas, darbo krūvis, papildomas darbas, pasitenkinimas atlyginimu. 4. Tyrimo metu nustatyti organizaciniai veiksniai, labiausiai mažinantys perdegimo atsiradimą: finansinis skatinimas ir vadovo atsižvelgimas, darbuotojo atžvilgiu, sudarant darbo grafiką. Asmeniniai veiksniai: buvimas su artimais žmonėmis, knygų skaitymas ir muzikos klausymas. | en_US |
| dc.language.iso | other | en_US |
| dc.subject | Perdegimo sindromas, slaugytojai. | en_US |
| dc.title | Slaugytojų perdegimo sindromo vertinimas | en_US |
| dc.title.alternative | Nurses Burnout Syndrome Evaluation | en_US |
| dc.type | Other | en_US |
